- pusvakaris
- pùsvakaris sm. (1) 1. K pavakarių metas; laikas apie vakarą, apyvakarė, pavakarė: Pùsvakaris jau, valgyk Krš. Po pietų pjauna iki pùsvakario Pd. Kada pareina, saulė pùsvakarė[je] Užv. 2. žr. pusvakariai 2: Vasarą šešto[je] stiprį pùsvakarį liuob ėsma Krš. Jau gandras parlėkė, pùsvakarį duok Grd. Žirnių išviriau pùsvakariuo Mžk. Piemenie vis pùsvakarius, pryšpiečius neša, nu gaspadinės pagavusi Krš. Ravėjos susėdo pùsvakario valgyti Rd.
Dictionary of the Lithuanian Language.